Dienos

Valandos Minutės Sekundės

 

 

 
Apie Žaslius - Žaslių gyventojai


Tautinė bei religinė sudėtis
 

Knygoje „Paparčių ir Žaslių apylinkės“ rašoma, kad 1765 m. Žasliusoe gyveno 123 gyventojai, iš jų 22 žydai. 1795 m. Buvo surašyti 376 gyventojai, iš jų 131 žydas bei 16 čigonų. Beveik po šimto metų, 1897 m., Žasliuose jau buvo 1955 gyventojai, iš jų net 1325 žydai. Žydai buvo be galo įtakingi Žasliuose, turėjo net tris maldos namus, mokylą, banko skyrių bei kitas įvairias organizacijas.
 

Nepasaint to, kad surašymo duomenys nemini lenkų, taip nebuvo. XIX a. Žaslių gyventojai buvo smarkiai lenkinami, ypač tam imlūs buvo dvarininkai ir šlėktos. 1911 m. buvo rašoma: „ miestelis apgyvendintas žydų ir miestelėnų lenkų...“.[3] Bažnyčioje pamokslai buvo skaitomi lenkų kalba. Lietuvių laimei 1884 m. į Žaslių bažnyčią buvo paskirtas jaunas kunigas Aleksas Burba, kuris pradėjo sakyti pamokslus lietuvių kalba. Lietuviakalbiai pradėjo traukti į Žaslių bažnyčią iš visur. Tačiau lenkams tai nepatiko, todėl A.Burba buvo pradėtas visaip šmeižti ir buvo iškeldintas iš Žaslių, tokiu būdu grįžo ir pamokslai lenkų kalba. Po dešimties metų trumpam lietuvių kalba buvo vėl grįžusi į bažnyčią. Tai 1905 m. iššaukė kruviną konflliktą pamaldų metu tarp lenkų ir lietuvių.
 

Po II pasaulinio karo, 1947 m., kuomet buvo vykdytas nacių genocidas, Žasliuose liko1440 gyventojų. 1959 m. gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – iki 861 gyventojo, 1970 m. – 753 gyventojai. Pagal 2003 m. surašymo duomenis Žasliusoe gyveno 825 žmonės, visoje seniūnijoje 2840 gyventojų. Deja, gyventojų vėl sparčiai mažėja, 2007 m. surašymo duomenimis Žaslių seniūnijoje gyvena jau tik 2720 gyventojų.
 

Praėjusios okupacijos bei karai smarkiai pakoregavo Žaslių tautinę sudėtį – dabar Žasliuose net 94 procentai lietuvių, 3.5 rusų, 0.5 lenkų, 0.4 ukrainiečių, 0.3 baltarusių. Lenkai sulietuvėjo, žydai arba žuvo arba pabėgo.
 


Žymūs Žaslių apylinkių  žmonės
 

Žasliuose gimė, užaugo ar gyveno daugybė Lietuvoje bei pasaulyje žinomų žmonių: istorikas Vytautas Raudeliūnas, kardinolas Vincentas Sladkevičius ne tik gimė Žaslių apylinkėse, tačiau Žaslių bažnyčioje laikė pirmasias savo mišias, JAV architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas, dailėtyrininkas Pranas Gudynas, asirologas-egiptologas Bencionas Halperis, istorikas, kunigas, mokslų daktaras Juozas Stakauskas, kurio tyrimais dar dabar naudojasi žymūs istorikai. Taip pat Kovos partizanų apygardos štabo viršininkas Benediktas Trakimas-Genelis, boksininkas A.Šocikas, kunigai A.Burba, K.Kibelis, M.Cijūnaitis, Č.Kavaliauskas. Paminėti visus nusipelniusius Žasliams, Lietuvai ir pasauliui būtų sunku. Be jokios abejonės, pats žymiausias pasaulio žaslietis yra pianistas Leopoldas Godovskis.
 

L.Godovskis (1870-1938) skambinti pianinu išmoko namuose, vėliau mokėsi Vilniuje bei Berlyne. „Trejus metus mokėsi pas kompozitorių K.Sen-Sansą.(...) Vienos muzikos akademijos profesorius, dėstė ir Čikagos, Niujorko, Filadelfijos konservatorijose. L.Godovskio kūrybinį palikimą sudaro keliasdšimt opusų, skirtų fortepijonui“.[4]
 

Tarp asmenybių kurios labai nusipelnė Žasliams būtų galima paminėti A.Burbą, kuris užrašė daugiau nei 300 dainų, padavimų, spėjimų, nors Žasliuose nepraleido nė metų. Taip pat minėtinas kunigas K.Kibelis, kuris pastatė dabartinę Žaslių bažnyčią.
 

 
     

 

 
 

 

BĖGIMAS APLINK ŽASLIŲ EŽERĄ © Visos teisės saugomos