Tautinė bei
religinė sudėtis
Knygoje „Paparčių
ir Žaslių apylinkės“ rašoma, kad 1765 m.
Žasliusoe gyveno 123 gyventojai, iš jų 22 žydai.
1795 m. Buvo surašyti 376 gyventojai, iš jų 131
žydas bei 16 čigonų. Beveik po šimto metų, 1897
m., Žasliuose jau buvo 1955 gyventojai, iš jų
net 1325 žydai. Žydai buvo be galo įtakingi
Žasliuose, turėjo net tris maldos namus, mokylą,
banko skyrių bei kitas įvairias organizacijas.
Nepasaint to, kad
surašymo duomenys nemini lenkų, taip nebuvo. XIX
a. Žaslių gyventojai buvo smarkiai lenkinami,
ypač tam imlūs buvo dvarininkai ir šlėktos. 1911
m. buvo rašoma: „ miestelis apgyvendintas žydų
ir miestelėnų lenkų...“.[3] Bažnyčioje pamokslai
buvo skaitomi lenkų kalba. Lietuvių laimei 1884
m. į Žaslių bažnyčią buvo paskirtas jaunas
kunigas Aleksas Burba, kuris pradėjo sakyti
pamokslus lietuvių kalba. Lietuviakalbiai
pradėjo traukti į Žaslių bažnyčią iš visur.
Tačiau lenkams tai nepatiko, todėl A.Burba buvo
pradėtas visaip šmeižti ir buvo iškeldintas iš
Žaslių, tokiu būdu grįžo ir pamokslai lenkų
kalba. Po dešimties metų trumpam lietuvių kalba
buvo vėl grįžusi į bažnyčią. Tai 1905 m. iššaukė
kruviną konflliktą pamaldų metu tarp lenkų ir
lietuvių.
Po II pasaulinio
karo, 1947 m., kuomet buvo vykdytas nacių
genocidas, Žasliuose liko1440 gyventojų. 1959 m.
gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – iki 861
gyventojo, 1970 m. – 753 gyventojai. Pagal 2003
m. surašymo duomenis Žasliusoe gyveno 825
žmonės, visoje seniūnijoje 2840 gyventojų. Deja,
gyventojų vėl sparčiai mažėja, 2007 m. surašymo
duomenimis Žaslių seniūnijoje gyvena jau tik
2720 gyventojų.
Praėjusios
okupacijos bei karai smarkiai pakoregavo Žaslių
tautinę sudėtį – dabar Žasliuose net 94
procentai lietuvių, 3.5 rusų, 0.5 lenkų, 0.4
ukrainiečių, 0.3 baltarusių. Lenkai sulietuvėjo,
žydai arba žuvo arba pabėgo.
Žymūs Žaslių apylinkių žmonės
Žasliuose gimė,
užaugo ar gyveno daugybė Lietuvoje bei pasaulyje
žinomų žmonių: istorikas Vytautas Raudeliūnas,
kardinolas Vincentas Sladkevičius ne tik gimė
Žaslių apylinkėse, tačiau Žaslių bažnyčioje
laikė pirmasias savo mišias, JAV architektas
Edmundas Arbas-Arbačiauskas, dailėtyrininkas
Pranas Gudynas, asirologas-egiptologas Bencionas
Halperis, istorikas, kunigas, mokslų daktaras
Juozas Stakauskas, kurio tyrimais dar dabar
naudojasi žymūs istorikai. Taip pat Kovos
partizanų apygardos štabo viršininkas Benediktas
Trakimas-Genelis, boksininkas A.Šocikas, kunigai
A.Burba, K.Kibelis, M.Cijūnaitis, Č.Kavaliauskas.
Paminėti visus nusipelniusius Žasliams, Lietuvai
ir pasauliui būtų sunku. Be jokios abejonės,
pats žymiausias pasaulio žaslietis yra pianistas
Leopoldas Godovskis.
L.Godovskis
(1870-1938) skambinti pianinu išmoko namuose,
vėliau mokėsi Vilniuje bei Berlyne. „Trejus
metus mokėsi pas kompozitorių K.Sen-Sansą.(...)
Vienos muzikos akademijos profesorius, dėstė ir
Čikagos, Niujorko, Filadelfijos
konservatorijose. L.Godovskio kūrybinį palikimą
sudaro keliasdšimt opusų, skirtų
fortepijonui“.[4]
Tarp asmenybių
kurios labai nusipelnė Žasliams būtų galima
paminėti A.Burbą, kuris užrašė daugiau nei 300
dainų, padavimų, spėjimų, nors Žasliuose
nepraleido nė metų. Taip pat minėtinas kunigas
K.Kibelis, kuris pastatė dabartinę Žaslių
bažnyčią.
|