Žasliai yra seniūnijos centras, o jos plotas užima 10901 ha, du procentus šios žemės užima vandenys. Seniūnijai priklauso 62 įvairaus dydžio kaimai. Dauguma seniūnijos gyventojų ( 81 % ) yra katalikai. Per atlaidų šventes miestelis būna perpildytas nuo žmonių gausos, kurie susirenka iš visos seniūnijos.
 

Žaslių miestelyje verda ir daugybė kultūrinių renginių, kurie traukia žmones ištisus metus. Tai tradicinės lietuviškos šventės: Užgavėnės, Motinos diena,  Joninės, Advento vakarai bei kitos. Taip pat Žasliuose vyksta kiekvienais metais šokių ir folkloro festivaliai, Kraštiečių šventė, kuri į Žaslius sukviečia net su Žasliais nieko bendro neturinčius žmones. Visi šie renginiai neįvyktų be Žaslių saviveiklininkų pagalbos – šokėjų, folkloro, kapelos. Prie kultūrinių renginių taip pat labai prisideda ir Žaslių viešoji biblioteka, kuri kiekvieną dieną pritraukia vis daugiau lankytojų, organizuoja įvairius renginius bei susitikimus.
 

Nepamirštas Žasliuose ir sportas. Neoficialiais duomenimis Žasliai buvo pirmasis miestelis Lietuvoje kuris įkūrė savo krepšinio lygą, kuri šiais metais skaičiuoja jau 11 gyvavimo metus.  Nepamiršti ir futbolo bei teniso entuziastai. Kiekvieną žiemą vykstantis teniso turnyras sukviečia tenisisninkus iš viso rajono. Vienadienis Žaslių futbolo megėjų turnyras šiemet išaugo į rajoninį turnyrą.
 

Nors palyginus su XX a. viduriu Žaslių ekonominis gyvenimas smarkiai  suletėjęs ir iš 50 parduotuvių liko tik 3, visgi gyventojai turi kur dirbti – veikia žuvies perdirbimo įmonė, žuvų veislynas, metalo supirktuvė, dvi lentpjūvės. Taip pat galima įsidarbinti mokykloje, bibliotekoje, pirminės sveikatos priežiūros centre, gaisrinėje bei kitur. Dėl puikios geografinės padėties gyventojams nesunku pasiekti ir didžiausius Lietuvos miestus – Vilnių bei Kauną, kur taip pat dirba nemažai žasliečių.
 

Be seniūno Žaslių gyvenimu labiausiai rūpinasi Žaslių bendruomenės centras, kuris organizuoja įvairius renginius, šventes, talkas bei kitokį miestelio gyventojų narių užimtumą.